3. Atitinkama įvairių šalių vyriausybių politika ir intervencija ir toliau turės įtakos tarptautinei prekybai bei ekonomikos ir prekybos atsigavimo procesui po epidemijos. Diplomatinė trintis tarp kai kurių didžiųjų ekonomikų ir dabartiniai sunkumai, su kuriais susiduria daugiašalė prekybos sistema ir kt., gali turėti ribojantį poveikį pasaulinei prekybai. Be to, visų šalių pastangos skatinti tvarų atsigavimo procesą, turintį didesnį socialinį ir aplinkosauginį poveikį, gali turėti įtakos esamam pasaulinės prekybos modeliui.
4. Pasaulio skolos lygis auga, o tai sukelia makroekonomikos nestabilumą. Per naują karūninės pneumonijos epidemijos krizę įvairių šalių vyriausybės, siekdamos išlaikyti ekonomiką ir papildomas skolas, gali sukelti finansinį nestabilumą. Net jei nėra plataus masto pasaulinės skolų krizės, didėjantys skolos ir skolos aptarnavimo įsipareigojimai gali sukelti pasaulio ekonomikos nestabilumą. Bet koks palūkanų normų padidėjimas darys spaudimą nacionaliniam ir privačiam skolinimuisi, o tai turės neigiamos įtakos investicijoms ir tarptautiniams prekybos srautams, ypač besivystančiose šalyse, kuriose fiskalinės politikos erdvė yra ribota.
5. Vartotojų vartojimo tendencijos gali pasikeisti ilgai. COVID-19 pandemijos metu vartotojų elgesys labai pasikeitė. Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros produktų, skaitmeninių paslaugų, ryšių ir namų biuro įrangos, paklausa padidėjo, o kituose sektoriuose, pavyzdžiui, transporto įrangos, tarptautinių kelionių ir svetingumo paslaugų, paklausa sumažėjo. Jei kai kurie iš šių pokyčių išliks, jie turės įtakos vartotojų paklausai užsienio prekių ir paslaugų.
Keisti rinką ir kalbą
